- sklaistyti
- sklaistýti, sklaĩsto, sklaĩstė Rtr, Š, DŽ žr. sklaidyti: 1. Kambary vėjas popierius sklaisto V.Mozūr. Moterys sklaistė ir čiupinėjo medžiagas, lygino jas, žiūrinėjo prieš šviesą, pašė siūlelius ir bandė stiprumą J.Dov. | refl.: Ko tie popieriai sklaĩstos?! Vn. ║ skaityti, skaitinėti: Mieliau sklaistau pasaulietiškus negu dvasinio turinio raštus rš. ║ prk. plėtojant tiesti, kloti: Laukai sklaistė nusileidžiančiai saulei margą milžiną patiesalą Pt. 2. refl. Aš tau sakau lietuviškai, – rėkė Girniuvienė, sklaistydamasi rankomis J.Avyž. 3. žr. sklaidyti 4: Jiem priveža žvyro, anys tik sklaĩsto Trgn. Visa šeimyna sklaĩsto pievoj šieną Ds. Kai dažnai sklaistaĩ, rugiai gerai išdžiūsta in marškos prieš saulę Trgn. 4. refl. žr. sklaidyti 6 (refl.): Kiti šokėjai sklaistėsi į pasienius, davė kelią pasiutėliams J.Balt. Sklaistýtis an kelias dalis negerai Skp. 5. refl. žr. sklaidyti 8 (refl.): Debesys pradėjo sklaistytis rš. Sklaistosi virš ežero baltas rūkas V.Būb. Kiemuose, matyt, jau pakūrė krosnis – pažemiu sklaistėsi ankstyvieji dūmai J.Balt. Ugnis sklaistosi kaskart plačiau A.Vien. Po mišką sklaistėsi stiprus sakų kvapas rš. Vėjo pagautos dulkės sklaistosi vieškelio pakraščiais rš. | prk.: Jo mintys sklaistėsi, ir jis niekaip negalėjo sudėti laiško rš. 6. žr. sklaidyti 9: Vėjas sklaistė ant jo galvos plaukus V.Kudir. Vaidenos man jo (dainiaus) skraistė (vėjelis ją pagriebęs sklaistė) ir rankoj skrybėlė juoda V.Mozūr. | refl.: Jautė, kaip plaukai lenda iš po skepetos ir sklaistos ant akių rš. 7. žr. sklaidyti 13: Nesaužiningi tėvai, kurie sklaisto turtus, kad vaikam nieko nelieka Gmž. Vyras uždarbį sklaisto, mėto Gmž. 8. tr. trukdyti susikaupti, blaškyti: Daug jį ciekavasčių sklaisto, daug tuštybių pančioja A.Baran. \ sklaistyti; apsisklaistyti; atsklaistyti; išsklaistyti; pasklaistyti; prasklaistyti; razsisklaistyti
Dictionary of the Lithuanian Language.